Istorijos

Džiaugiuosi atradusi savanorystę

Aušra Kaminskaitė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurso studentė

Savanoryste užsikrėčiau prieš metus. Vieną spalio dieną mano draugai, su kuriais studijuojame teatrologiją ėjo padėti kultūros renginio IETM 2009 organizatoriams ir kartu pakvietė mane. Nuo to karto savanoriavimas tapo svarbia gyvenimo dalimi ir užima beveik visą mano laisvalaikį. Dalyvauju įvairiuose teatro festivaliuose, įsiminė „Naujasis Baltijos šokis”, tarptautinis vaidybos studentų festivalis „Dekalogas – dialogas”, Gatvės muzikos diena, esu nuolatinė Menų spaustuvės renginių pagalbininkė – čia būnu po kelis kartus per savaitę.

Savanoriauti man patinka, nes jaučiuosi reikalinga, naudinga ir drauge neatsilieku nuo daugybės kultūros, ypač teatro, įvykių. Kultūros renginiams amžinai trūksta lėšų ir yra nemažai tokių, kurie be savanorių pagalbos tiesiog neįvyktų. Savanorių būryje surandu daug gerų pažįstamų, bendraminčių – juk čia dalyvauja žmonės, kurių interesai sutampa. Savanorystė vis labiau populiarėja, ypač tarp jaunimo. Smagu, kad žmonės nori skirti laiko ne tik sau, bet ir tam, ką mato aplink save.

Paprastai kultūros renginių organizatoriai labai vertina savanorių pagalbą, nes jie dirba ne dėl pinigų, ne iš reikalo, o dėl to, kad patys to nori, nuoširdžiai. O aš kultūros savanorystę pasirinkau, nes ši sritis man yra artima, su ja sieju savo ateitį. Dalyvaudama kultūros projektuose pamatau šios srities „virtuvę”. Tai naudinga man kaip galbūt būsimai teatrologei. Be to, išmokstu, sužinau naujų dalykų, pritaikau savo gebėjimus ir galiu juos ugdyti. Džiaugiuosi atradusi savanorystę – tai smagi ir prasminga veikla.