„Jei kažkada ir nusivylei savanoryste, neverta to suabsoliutinti – savanoriška veikla yra per daug plati ir skirtinga..“, – teigia „Eurodesk Lietuva“ programos vadovė Ingrida Jotkaitė.
TRUMPAI PAPASAKOKITE APIE SAVO ORGANIZACIJĄ IR KOKIA VEIKLA UŽSIIMATE
Esame „Eurodesk“ atstovai Lietuvoje. Tai Europos jaunimo informacijos tinklas, veikiantis 34 Europos šalyse ir teikiantis išskirtinę informaciją, skirtą jaunimui ir dirbantiems su jaunimu. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas, savanorystė ir pan.) Europoje.
Prieš kelerius metus buvo nuspręsta pradėti vystyti portalą, kuriame jauni žmonės galėtų rasti viską: vienam rūpi tarptautinės galimybės, pavyzdžiui, savanorystė, kitas domisi, kaip sukurti verslą Lietuvoje, o trečias – viskuo vienu metu. Taip atsirado www.žinauviską.lt portalas, turintis savyje ambiciją pasiūlyti itin skirtingas temas, suteikti erdvę klausimams ir nuolat atsinaujinti. Todėl jei portale nerandi atsakymo į savo klausimą – nuo savanorystės galimybių iki verslo kūrimo ir visko, kas tau šiandien rūpi – visada galima kreiptis į mus – mūsų komanda nepalieka neatsakytų klausimų.
KAS IR KAIP GALI TAPTI SAVANORIAIS?
Savanorystė yra įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomen
ės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Pagal Savanoriškos veiklos įstatymą, Lietuvoje savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų jauni žmonės. Tai vienintelis „formalusis“ kriterijus. Svarbiausia yra žmogaus motyvacija ir noras prisidėti prie veiklos.
Savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kartą per savaitę, kasdien ar net ištisus metus. Europoje viena iš populiariausių savanorystės sričių yra sportas, nes organizuojami didelio mąsto renginiai, čempionatai pareikalauja itin daug žmogiškųjų resursų. Lietuvoje taip pat vyrauja tokia tendencija prisidėti prie maratonų ir panašių sporto renginių, tačiau ganėtinai populiari ir ilgalaikė savanorystė jaunimo ir kitose organizacijose, kuomet ieškoma savanorystės vietų savo mieste.
AR SAVANORIAI LABIAU RENKASI SAVANORIAUTI LIETUVOJE AR UŽSIENIO ŠALYSE?
Iš gaunamų klausimų mūsų komandai, negaliu atsakyti, kad pirmautų tarptautinė ar nacionalinė savanorystė – klausimai pasiskirsto tolygiai. Galbūt skiriasi klausimų pobūdis. Jei domiesi savanoryste Lietuvoje, paprasčiausias būdas tapti savanoriu yra kreiptis į organizaciją, kuri turi savanorių ir gali pasiūlyti norimą veiklą. Tai yra lengviau ir greičiau nei atrasti tarptautinės savanorystės programą, kurių yra tūkstančiai. Todėl klausimai prasideda nuo to, kaip pasirinkti tinkamą programą, ar tai saugu, kaip atrasti mano finansus atitinkančią programą ir pan.
KIEK ŠIUO METU PRELIMINARIAI Į JUS JAU YRA KREIPĘSI SAVANORIŲ?
Tikslaus skaičiaus nėra, tačiau pagal portalo lankytojų srautus ir atsakomas užklausas nuotoliniu būdu ir gyvai, savanorystė visada yra viena iš populiariausių temų. Svarbu suprasti, kad į mus gali kreiptis visi: ir tie, kurie nori suprasti, kas ta savanorystė, ir tie, kurie jau turi konkrečių klausimų ir lūkesčių.
GALBŪT SAVANORIAMS AR JUMS YRA NUTIKĘ ĮDOMIŲ AR NET KURIOZINIŲ SITUACIJŲ?
Visa mūsų komanda 
vienaip ar kitaip yra pradėję nuo savanorystės arba tuo užsiima ir šiandien savo laisvu laiku, tad kiekvienas gali pasidalinti keliomis istorijomis. Nepaisant to, mums smagiau išgirsti kitų jaunų žmonių pasakojimus, kuomet netikėtai susitikę renginyje išgirstame, kad buvome pirmasis žingsnis, kuris nuvedė prie neįtikėtinų savanorystės veiklų su jūrų vėžiais Maltoje ar kelionių kitoje pasaulio pusėje. Ir visgi, šiose istorijose dažniausiai veikla nebūna pats svarbiausias žmogaus atradimas. Savanorystė yra kur kas daugiau: naujos patirtys, besikeičiantis požiūris į save ir aplinkinius, atrasti nauji kontaktai ir sritys. Tai iliustruoja vienos merginos patirtis: turėjusi teisininkės išsilavinimą dirbo vienoje advokatų kontoroje, tačiau nusprendė išbandyti tarptautinę savanorystę ir išvykti savanoriauti viename projekte, nukreiptame prieš neapykantos kurstymą ir diskriminaciją. Toks jos sprendimas nebuvo sutiktas itin palankiai jos artimiausioje aplinkoje. Kaip ji pati pasakojo, susilaukė daug klausimų „ar tau viskas gerai“, nes būdama „brandaus“ amžiaus metė prestižinį darbą ir išvyko metams į Vengriją. Jos istorija baigiasi tuo, kad į Lietuvą sugrįžo kur kas ramesnė ir, sakyčiau, pilna noro pokyčiams – suprato, kad jai labiau patinka dirbti su žmonėmis, organizuoti renginius, o ne būti teisininke. Tai ir yra ta savanorystės pusė, kurios, turėdami kažkokias išankstines nuostatas, neįvertiname.
KĄ PATARTUMĖTE AR PALINKĖTUMĖTE JAUNIEMS ŽMONĖMS SVARSTANTIEMS APIE SAVANORYSTĘ?
Pirmiausiai siūlau pagalvoti apie norimą savanorystės sritį bei kiek laiko galėtum skirti šiai veiklai. Tuomet paieškos dar labiau susiaurės. Laikausi nuomonės, kad bet kuriam žmogui verta imti ir bent pabandyti: pradėti nuo artimiausios aplinkos, pavyzdžiui, gimtojo miesto, pasitikrinti, kokia sritis man patinka, ko iš to tikiuosi, ką galiu duoti kitiems. Jei kažkada ir nusivylei savanoryste, neverta to suabsoliutinti – savanoriška veikla yra per daug plati ir skirtinga, todėl kaskart galima susidurti su nauja patirtimi. O jei nežinai, nuo ko pradėti, visada galima kreiptis į „Žinau viską“ komandą.
