Elinga, 22 metų mergina, savanoriauti pradėjusi pirmaisiais studijų metais, tiki, kad savanorystė, tai ne tik patirtis, bet ir savirealizacija.

TAIGI, ELINGA, PAPASAKOK MUMS APIE SAVE

Esu kilusi iš Molėtų. Tai labai gražus ežerų miestelis Rytų Lietuvoje. Studijavau Vilniaus kolegijoje kultūrinės veiklos vadybą, tad mano savanorystės veikla buvo susijusi su kultūriniais bei pramoginiais renginiais. Esu gana neramus žmogus, kuris nuolat siekia tobulėti, išeiti iš savo komforto zonos ribų, kitaip sakant, negaliu būti įsprausta į rėmus. Nuolatinis judėjimas tolyn ir tik aukštyn yra mano gyvenimo varikliukas. Visada sakau sau, kad mūsų galimybės yra neribotos, tereikia jas išnaudoti.

NUO KO PRASIDĖJO TAVO KELIAS Į SAVANORYSTĘ IR KOKIA VEIKLA UŽSIIMI IKI ŠIOL?

Mano kelias į savanorystę prasidėjo nuo pirmų metų, kai atvykau studijuoti į Vilnių. Kaip dabar pamenu tuomet sau pasakiau, kad išnaudosiu visas pasitaikiusias galimybes ir nesėdėsiu vienoje vietoje. Pats pirmasis renginys, kuriame savanoriavau buvo Vilniaus sostinės dienos. Vėliau teko savanoriauti Valdovų rūmuose, kuriuose nuolat vyko kultūrinis gyvenimas, labdaros renginiuose, kuriuose aukojami pinigai vėžiu sergantiems vaikams, taip pat ir muzikos festivaliuose. Bene daugiausiai patirties įgavau tarptautiniame muzikos festivalyje „Vilnius music week“. Tikiu, kad ateityje šis festivalis taps reikšmingiausias muzikos industrijos įvykis Baltijos šalyse.

Savanoriaudama renginiuose supratau, kad ši veiklos sritis man yra artima ir norėčiau joje dirbti. Todėl pradėjau dirbti kaip freelancer-ė renginių organizavimo įmonėse. Šiuo metu taip pat dirbu įdarbinimo agentūroje, personalo atrankų srityje. Tačiau dėl darbų niekada neatsisakysiu savanorystės, kaip papildomo patirties šaltinio.

KAS TAVE MOTYVUOJA SAVANORIAUTI?  

Mane motyvuoja noras patirti ką nors naujo, įgauti patirties ir, žinoma, susipažinti su naujais žmonėmis. Dirbant renginių srityje kontaktai yra labai svarbūs. Su dauguma naujai sutiktų žmonių dar ne vieną kartą susitinkam savanoriaudami.

KĄ APIE TAVO SAVANORYSTĘ MANO TAVO ARTIMIEJI?

Artimieji džiaugiasi tokiu mano pasirinkimu, visada palaiko ir skatina gyventi aktyvų, socialinį gyvenimą.

AR ĮTRAUKI Į SAVANORYSTĘ SAVO DRAUGUS, GIMINAIČIUS?

Visuomet siekiu įtraukti ir savo draugus į savanorystę, o mano draugai yra aktyvūs ir dažnai tenka kartu savanoriauti renginiuose ar konferencijose.

AR PLANUOJI IR TOLIAU SAVANORIAUTI?

Kadangi šiuo metu darbo dienomis dirbu įdarbinimo agentūroje, o savaitgaliais planuoju dirbti renginiuose, savanorystei lieka vis mažiau laiko. Tačiau tai manęs nestabdo. Esu socialiai atsakinga ir planuoju prisijungti prie socialinės „Maisto banko“ akcijos – DAROM. Taip pat visada prisijungiu prie organizuojamų labdaros renginių.

KĄ PASAKYTUM TIEMS, KURIE VIS DAR SVARSTO, AR VERTA SAVANORIAUTI?

Nemanau, kad ilgai reikėtų apie tai svarstyti. Jaunam žmogui svarbu įgauti patirties, o ji ateina ne iš teorinių žinių, bet iš praktikos. Savanorystė – mokymosi procesas, nauji įgūdžiai, gebėjimai ir emocinis pasitenkinimas savo veikla.

KAIP MANAI KOKIA YRA SAVANORYSTĖS ATEITIS?

Manau, ateityje savanorystė bus kaip kultūros šaka. Pastebiu savo pažįstamų ir draugų tarpe vis daugiau žmonių, kurie užsiima savanoriška veikla. Tačiau ne visi žino apie jos naudą. Nevyriausybinės organizacijos turėtų plačiau skleisti žinią apie savo veiklą, ne tik didžiausiuose miestuose, bet pradėti skverbtis  ir į mažesnius miestelius.