Justinas, 18 metų vaikinas, savanorišką veiklą pradėjęs atrodo visai neseniai, tačiau savo darbais ir entuziazmu gali drąsiai didžiuotis prieš bet kurį kitą, kuris mano, kad laikas yra materialus.

TRUMPAI PAPASAKOK APIE SAVE

Esu Justinas Kulys, man yra 18 metų, esu iš nedidelio, tačiau savo gamta ir ežerais garsėjančio Molėtų miesto. Mokausi Molėtų gimnazijoje, 12-toje klasėje. Po gimnazijos baigimo planuoju studijuoti politikos mokslus. Mėgstu suktis renginiuose, dalyvauti įvairiose veiklose, taip pat keliauti, domiuosi istorija, politika, ekonomika ir sportu.

NUO KO PRASIDĖJO TAVO KELIAS Į SAVANORYSTĘ IR KOKIA VEIKLA UŽSIIMI DABAR? 

Viskas prasidėjo nuo to laiko, kai tapau Molėtų gimnazijos mokinių tarybos nariu, nuo tada pradėjau dalyvauti renginiuose ir kitose savanoriškose veiklose, nors iki tol niekad nieko panašaus nesu daręs ir net apie tai galvojęs. Taip pat šiuo metu esu teatro studijos „Remarka“ narys. Mūsų teatro studijos nariai per įvairius mūsų miesto organizuojamus renginius savanoriškai užima švenčių svečius įvairiomis veiklomis: renginių atidarymai, įvairios rungtys vaikams (triratukų lenktynės, mamyčių su vežimėliais slalomas) ir žinoma bendraujame su svečiais, kviečiame juos dalyvauti kitose renginių veiklose. Praeitais metais buvau Molėtų gimnazijos mokinių tarybos pirmininku ir būdamas juo, kartu su savo fantastiška komanda, pradėjau „Pilietiškumo pamokų“ projektą, kurį vykdome iki šiol. „Pilietiškumo pamokos“ tai – pamokų ciklai su žymiais Lietuvos žmonėmis, kurių metu jie pasakoja apie save, apie šiandienos aktualijas, pilietiškumą, patriotiškumą. Mūsų mokykloje jau lankėsi: Sergėjus Jovaiša, Rasa Juknevičienė, Žygimantas Pavilionis ir kiti žymūs Lietuvos žmonės. Tikiuosi, ši iniciatyva taps gražia gimnazijos tradicija. Taip pat būdamas gimnazijos mokinių tarybos nariu, spėjau padaryti dar vieną gerą darbą. Mūsų mokyklos muzikos vakaro metu padėjau rinkti pinigus už bilietus, kurie vėliau buvo skirti paremti sunkiai sirgusiai mūsų gimnazijos bendruomenės narei. Taipogi, esu savanoriavęs berniukų chorų festivalyje, kartu visą dieną leidome laiką su vienu iš chorų, padėjome orientuotis Molėtuose, gerai praleisti laiką ir žinoma, prižiūrėjome berniukus. Renginio metu su teatro studija dalyvavome jo atidaryme, padėjome garsistams. Kituose renginiuose taip pat buvau ir vedėju, ir organizatoriumi.

Prisidėdamas prie savanoriškos veiklos bei organizuodamas renginius ir įvairius projektus, išmokau ir sužinojau daug naujo – partnerių, remėjų paieška, renginių scenarijai ir jų pravedimas – man tikrai pagelbės ateityje, tačiau svarbiausia tai, kad dariau tai savanoriškai ir iš visos širdies, todėl geriausias atlygis yra besišypsantys ir laimingi žmonės. Tikiuosi išvykęs studijuoti, galėsiu dar aktyviau įsitraukti į įvairias savanoriškas veiklas.

KĄ APIE TAVO SAVANORYSTĘ MANO TAVO ARTIMIEJI? 

Supranta ir skatina siekti to, ko noriu, ir daryti tai, kas, mano manymu, yra teisinga.

AR ĮTRAUKI Į SAVANORYSTĘ SAVO DRAUGUS, GIMINAIČIUS?

Aš pats stengiuosi į įvairias savanoriškas veiklas įtraukti kaip galima daugiau savo draugų, tačiau neretai atsitinka atvirkščiai ir į juos mane įtraukia draugai.

AR PLANUOJI IR TOLIAU SAVANORIAUTI?

Tikrai taip, nes savanorystė yra nerealus dalykas, kurio dėka susirandi naujų draugų ir pažinčių, įgauni dau gybę patirties, kurios neišmoksi iš vadovėlio ar knygų.

KAS TAVE MOTYVUOJA SAVANORIAUTI? 

Noras nuveikti kažką naudi
ngo visuomenei, įgauti daugiau patirties, išmokti naujų dalykų – tai mane stumia į priekį.

KĄ PASAKYTUM TIEMS, KURIE VIS DAR SVARSTO, AR VERTA SAVANORIAUTI? 

Ilgai negalvokit, tiesiog pabandykit ir pamatysit, kokia gera patirtis yra savanoriška veikla ir kiek naudos bei gerų emocijų tai teikia.

KAIP MANAI KOKIA YRA SAVANORYSTĖS ATEITIS? 

Manau, kad ateina nauja, globali žmonių karta, kuri iškels savanorystę į naujas aukštumas. Esu įsitikinęs, kad ateityje savanorystė tik
populiarės, o savanorių skaičius augs.