Kaip pasakoja VšĮ „Penkta koja“ įkūrėjai, ši organizacija oficialiai buvo įsteigta 2008 m, tačiau realios veiklos nevykdė iki 2010 metų, kada prie Penktos kojos steigėjų prisidėjo dar keletas savanorių ir pradėjo globoti šunis Kaune. Tad leiskimės į tolimesnę gyvūnėlių prieglaudos susikūrimo istoriją…

PAPASAKOKITE MUMS, KAIP KILO IDĖJA SUKURTI ŠIĄ ORGANIZACIJĄ IR KOKIUS IŠŠŪKIUS TEKO PATIRTI
– Pirmąja „Penktos kojos“ buveine tapo autobusų aikštelė, kurios savininkas leido panaudoti nebevažiuojančius autobusus pritaikant juos gyventi šunims, taip pat teritorijoje pridygo būdų šunims. Prisidėjo daugiau savanorių ir tikrai sudėtingomis sąlygomis augo „Penkta koja“. Tai tęsėsi net keletą metų, kada pasidarė fiziškai labai sunku tokiomis sąlygomis glausti šunis. O šunų tik daugėjo. Gavus pirmąją ženklią piniginę paramą iš 2 proc. gyventojų sumokamo GPM, buvo nupirktas apgailėtinos būklės pastatas Linksmakalnyje, kuris dabar yra visus standartus atitinkanti ir veterinarinį numerį turinti gyvūnų prieglauda. Jei kas būtų pasakęs, kaip bus sudėtinga įkurti modernią prieglaudą – niekad nebūtume patikėję. Gal ir gerai, kad niekas nesakė. O jei ir sakė – netikėjom. Nežinia, ar kuris iš mūsų dar kartą ryžtųsi tokiai avantiūrai. Iki šiol didžiulė dalis visų gautų paramos dalis nukeliauja prieglaudos Linksmakalnyje pritaikymui. Dar labai daug liko padaryti! Tačiau vien šioje prieglaudoje glaudžiame 100 šunų, turime operacinę, dušą savanoriams bei vonios kambarį šunims. Likę daugybė tiek lauko, tiek vidaus darbų, tačiau mes turime karštą vandenį ir glaudžiame šunis šildomose patalpose. Tiesa, dar nuomojamės aikštelę, kurioje glaudžiame lauko sąlygomis galinčius gyventi šunis. Labai tikimės, kad greitu metu sugebėsime visus šunis glausti vienoje vietoje, Linksmakalnyje. Tam reikia tik daugiau lėšų… Ir vietos. Kai kurie šunys mūsų globoje leidžia ilgus metus – dar nuo autobusų parko laikų. Jei galėtų paliudyti, kad gyvenimo sąlygos tikrai keičiasi į gerą ir nepraranda vilties kažkada atrasti ir savo namus.

KAS IR KAIP GALI TAPTI JŪSŲ ORGANIZACIJOS SAVANORIAIS? KOKIA VEIKLA YRA UŽSIIMAMA?

– Tapti savanoriu pas mus lengva ir tai gali padaryti bet kas, bet galėčiau pasakyti, jog sunku išlikti. Padėti nori ir gali visi neabejingi ir mylintys gyvūnus, tiesa jie turėtų būti vyresni nei 16 m. (16-18 m. jaunimas turi pristatyti raštišką tėvų sutikimą dėl savanorystės).  Kriterijų turime nedaug ir be amžiaus, kurį jau paminėjau, yra tik dar vienas – deramas suvokimas apie gyvūnus ir jų gerovę, mitybą ir priežiūrą. Veikla pas mus įvairi, nors dauguma pradeda nuo darbų prieglaudoje ir paskui, jei yra noro, prisideda ir prie kitų organizacijos veiklų. Kadangi vis plečiame savo veiklos profilį tai pastaruoju metu labai ieškome studentų ir ne tik, kurie galėtų prisidėti kuriant ir rengiant įvairias socialines akcijas ar foto / video projektus, kurie būtų skirti populiarinti prieglaudos veiklą ir skatinti paremti mūsų beglobius. Savanoriai taip pat gali ateiti ir padėti socializuoti problematinius šunis – vien su jais praleisdami daugiau laiko. Gali padaryti gražių nuotraukų ir talpinti skelbimus – juk visi myli akimis… Yra tiek įvairių dalykų…. Renginiai bei jų organizavimas ir visa kita.

Mes ypač laukiame tokių žmonių, kurie turi naujų minčių ar kokią genialią idėją, kurią norėtų su mumis išbandyti beglobių šunų labui. Labai mielai juos išklausysime ir suteiksime laisvę įgyvendinti įdomias idėjas.

KIEK ŠIUO METU ORGANIZACIJOJE YRA SAVANORIŲ PRISIDEDANČIŲ PRIE GERESNĖS GYVŪNŲ ATEITIES? IR KAIP PRITRAUKIATE JUOS Į SAVO VEIKLĄ?

– Nuolatinių savanorių organizacijoje yra gana mažai (šiuo metu yra apie 15 savanorių) ir jau dauguma turi savo veiklos sritis, dėl ko plečiant veiklą labai trūksta žmogiškųjų resursų. Verčiamės kaip galime. Taip pat didžioji dalis jų gali prisidėti prie veiklos tik savaitgaliais ar padėti susidarius kokiai nors situacijai.

Informaciją apie savanorystę visada galima rasti mūsų tinklapyje, periodiškai įkeliame skelbimus apie savanorių paiešką į mūsų FB paskyrą. Nesenai po Kauno universitetus platinome informaciją kviesdami studentus pas mus atlikti praktiką ar savanorystę.

KAIP SURANDATE BEGLOBIUS, PALIKTUS GYVŪNUS?

– Mes neieškome beglobių, pakankamai jų suranda mus patys arba su geranoriškai nusiteikusių ar ne tokių geranoriškų žmonių pagalba. Telefonas pas mus skamba nuolat ir dažniausiai pusiausvyra nusveria žmonės, norintys atiduoti, o ne priglausti augintinį. Kartais būna ir taip, kad prašome gyvūną dar pagloboti, kol prieglaudoje atsilaisvins laisva vieta.

KIEK PER METUS Į JŪSŲ GLOBĄ PATENKA GYVŪNŲ? KIEK IŠ JŲ SURANDA NAMUS? GAL BUVO SITUACIJŲ, KAI BUVO GRAŽINAMI ATGAL?

– Per 2015 m. pas mus pateko 649 šunys, 479 iš jų rado namus, o 66 pabėgėliai buvo sugrąžinti namo. Situacijų, kai gyvūnai gražinami atgal tikrai pasitaiko. Mes kiekvieną kartą dovanodami gyvūną pabrėžiame, kad jei nutiktų taip, jog naujasis šeimininkas nebegalėtų tinkamai rūpintis nauju keturkoju ar jei pastarasis tiesiog nepritaptų naujuose namuose, tokį augintinį jis visada gali ir, net gi, turi gražinti mums. Šis punktas yra įtrauktas ir į gyvūno dovanojimo sutartį.

GALBŪT SAVANORIAMS AR JUMS YRA NUTIKĘ ĮDOMIŲ AR NET KURIOZINIŲ SITUACIJŲ DIRBANT SU GYVŪNAIS?

– Kartą, vienas šuo pas savo šeimininką grįžo net po 5 metų nuo išsiskyrimo! Taip jau sutapo, kad mūsų savanorė pasiėmė jį pasivažinėti mašina (jam tai labai patiko) ir stovėjimo aikštelėje šunį atsitiktinai pastebėjo jo senieji šeimininkai.

KĄ PATARTUMĖTE AR PALINKĖTUMĖTE JAUNIEMS ŽMONĖMS SVARSTANTIEMS APIE SAVANORYSTĘ?

– Būti ryžtingiems, atkakliems ir greitai nepasiduoti. Būti savanoriu iš ties yra sunku, nes už savo darbą gana retai gauni kokį nors materialinį atlygį, dėl ko dažnam po kelių kartų ir dingsta motyvacija. Tačiau nepaisant to, svarbiausia, kad jauni žmonės rinktųsi savanorystę, kuri yra artima jiems patiems ir tada toks darbas, net ir būdamas sunkus, teiks didžiulį emocinį pasitenkinimą, prie jo bus norima grįžti vėl ir vėl. Kartu su tuo atsiras kiti gyvenimiški įgūdžiai ir patirtis, aplink tave susiformuos bendraminčių būrys. Taip pat, tai yra puiki proga jaunimui, kuris dar nėra apsisprendęs, ką veiks gyvenime ir dėl to dar negali atsakingai „įsišuninti“ kokio šunelio visam laikui, tačiau gali labai daug prisidėti prie organizacijos veiklos globodamas gyvūnus laikinai. Tai ne tik suteikia vertingos patirties ir galimybę pasidžiaugti keturkoju bent trumpą laiką – tai neįkainojama pagalba šunims, kurie turi baimių, nepasitiki žmogumi. Tokia globa ir rūpestis neretai atveria naujų namų duris net patiems beviltiškiausiems atvejams. Iš susigūžusio šuns už grotų „išauga“ savimi pasitikintis, džiaugsmingas šuo, kuriam namus surasti tampa nepalyginti lengviau.

*nuotraukos „Nikodema Photography“ nuosavybė.